
Daugumą mūsų dar vaikystėje puikiai išdresavo klausyti komandos "reikia", dar kitaip ta komanda "na kaip čia dabar, ką žmonės pasakys" vadinama. Metų pabaiga tam ypač aktuali: taigi reikia visiems dovanėles nupirkti, visus gimines aplėkti, kiekvienam gerą žodį pasakyti, nes taigi giminės, bėdoj padės. Po to gal dar ir apkalbės...
Ši metų pabaiga bus kitokia, todėl pats laikas pakontempliuoti, ar tikrai reikia lankyti tetas, su kuriomis nėra nieko bendra, tik ta klusniai išmokta komanda "reikia".
Giminystės ryšiai
Terminas „giminystės ryšiai“ gali turėti bent jau du požiūrius: siaurąjį ir platųjį. Siauruoju požiūriu giminystės ryšys apibrėžiamas panašia genetika, pavyzdžiui, tai gali būti polinkis į panašias ligas ar fizinis panašumas. Kalbant apie genetiką plačiąja prasme, reikia paliesti ir energinių informacinių struktūrų terminą. Jei į giminystės ryšius žiūrėsime plačiąja prasme, suprasime, kodėl kartais nutinka taip, kad gimsta vaikas ir neaišku, į ką jis panašus. Atrodo, kad visiškai netinka tai šeimai. Bjaurusis ančiukas ir ne kitaip. Kodėl taip nutinka?
Čia jau reikia pradėti kalbėti ne tik apie DNR, bet ir kvantines struktūras, informacinius laukus ir bendrąją DNR. Kiekvienas žmogus su savo DNR papildo bendros DNR grandinę. Mums yra sunku suvokti, kad viskas prasideda nuo informacijos, o ne nuo materijos.
Ši metų pabaiga bus kitokia, todėl pats laikas pakontempliuoti, ar tikrai reikia lankyti tetas, su kuriomis nėra nieko bendra, tik ta klusniai išmokta komanda "reikia".
Giminystės ryšiai
Terminas „giminystės ryšiai“ gali turėti bent jau du požiūrius: siaurąjį ir platųjį. Siauruoju požiūriu giminystės ryšys apibrėžiamas panašia genetika, pavyzdžiui, tai gali būti polinkis į panašias ligas ar fizinis panašumas. Kalbant apie genetiką plačiąja prasme, reikia paliesti ir energinių informacinių struktūrų terminą. Jei į giminystės ryšius žiūrėsime plačiąja prasme, suprasime, kodėl kartais nutinka taip, kad gimsta vaikas ir neaišku, į ką jis panašus. Atrodo, kad visiškai netinka tai šeimai. Bjaurusis ančiukas ir ne kitaip. Kodėl taip nutinka?
Čia jau reikia pradėti kalbėti ne tik apie DNR, bet ir kvantines struktūras, informacinius laukus ir bendrąją DNR. Kiekvienas žmogus su savo DNR papildo bendros DNR grandinę. Mums yra sunku suvokti, kad viskas prasideda nuo informacijos, o ne nuo materijos.

Bendravimas su giminėmis
Iš principo tai yra visiškai stereotipinis mąstymas, sukurtas ir įkaltas mums į galvas; kolektyvinės sąmonės rezultatas, kuris kenkėjiškai kišasi į mūsų suvokimą; kanonai, taisyklių rinkiniai, kuriuos mes net nesusimąstydami priimame kaip duotybę. Negana to, jei kažkas iš giminių ima vengti kartais tų visiškai beprasmių susitikimų, atsiranda kas būtinai tai pastebi ir visais įmanomais būdais, dažnai manipuliuojant, bando pakeisti nusistatymą. Žmogus, nesuvokdamas daugiau nei jam sako kolektyvinė sąmonė, ima blaškytis, vykdyti ko prašomas. Jis nesupranta, kodėl jaučiasi blogai, pradeda plėšytis tarp to, ką neva privalu daryti ir to, ką jam malonu daryti.
Kartais šalia mūsų atsiranda žmonių, su kuriais malonu bendrauti, yra apie ką pakalbėti, gerai sekasi kartu dirbti. Taip vyksta todėl, kad viena energoinformacinė struktūra atsirenka jai palankią kitą energoinformacinę struktūrą. Ir tai gali būti kažkas visiškai iš kito rato. Kodėl? Todėl, kad jų elektromagnetinės bangos sutampa, todėl, kad sutinka jų struktūros, jie yra prisijungę prie tų pačių laukų. Nebūtinai tas aktualu giminystės ryšiais sujungtiems žmonėms.
Kalbant apie gimines, jei jūs ir jūsų teta yra prisijungę prie visiškai skirtingų informacinių laukų, nėra nei apie ką kalbėti, nei kuo pasidalinti. Laukai nerezonuoja, jie net atstumia vienas kitą. Stereotipas mums sako, kad mes turime rūpintis, rodyti dėmesį, bendrauti, tačiau kam iš mūsų tai naudinga? Įsivaizduokime situaciją - teta bando pasakoti apie visą giminę, „pletkavoti“ kitaip tariant. Jūs tam priešinatės, bandot pasakyti, kad jums tai neįdomu. Kas atsitinka su teta? Teta elementariai pašėlsta, o jūs jos akyse – nenaudėlis, nesidomintis savo giminių ratu. Tada ta teta pasigauna kitą giminaitį prie baltom mišrainėm nukloto stalo ir jam porina, koks jūs nedoras.
Nuovargis per šventes
Ar kada yra tekę išgirsti ką nors sakant: „kaip pavargau per šventes“? O gal ir patiems yra buvę, kad ištarėte šią frazę?
Atrodytų, kad per šventes viskas yra kelis kartus gražiau: suvažiuoja giminaičiai, visi vieni kitus papildo, bendrauja... ir kartu išsekina. Pabandykime įsivaizduoti bendraujančius du kraujo ryšiu sujungtus – vienas nori pasipasakoti apie ligas, apie tai, kokia bloga valdžia ir apskritai, kaip viskas yra blogai; kitas, tuo tarpu, bando plėsti savo mąstymo ribas, augti, gilintis į jam įdomius dalykus. Ar įmanomas sklandus, nesekinantis bendravimas?
Dar blogesnis variantas – nuomonių konfrontacija. Įsivaizduokime du giminaičius bendraujant, bandant susikalbėti ta pačia tema, bet turint skirtingas nuomones. Kaip du ožiai, įsiremia ragais ir nei vienas nepasitrauks. Grynas energijos nuostolis. Tačiau kažkam jis gali būti labai naudingas. Pavyzdžiui kai kuriems agresyviems egregorams.
Žinoma, kad yra šeimų, kurios visais savo lygiais yra panašios. Tuomet ir bendravimas darnus, ir energija teka sklandžiai, po susitikimo jaučiamasi pasikrovus, ramiai.
Tai ar reikia lankyti (ne)mylimą tetą per Kalėdas?
Ne tiek yra svarbūs giminystės ryšiai, kiek yra svarbi žmogaus vidinė harmonija. Ją reikia saugoti ir išlaikyti. Tarp kokių visuomenės narių jaučiamasi gerai, su tais reikėtų ir keistis savo psichine energija.
Jei žmogus yra sąmoningas, sugeba bendrauti neemocionuodamas, suvokdamas, kad sunku kitam žmogui, kuris vadovaujasi tik stereotipais, paaiškinti, jog yra kažkas daugiau; jei tas sąmoningasis geba bendraudamas neprarasti savo pshichinės energijos, tuomet taip, tetą lankyti verta.
Dar daugiau. Lašas po lašo ir akmenį pratašo, ar ne? Jei neeikvodami savo gyvybiškai svarbios energijos sugebėsite įsiterpti tarp visų ligų ir blogos valdžios, neįkyriai pasidalinkite savo patirtimis ir įžvalgomis, padovanokite prasmingą knygą, o gal pasiūlykite pasiklausyti įdomią tinklalaidę ar parodykite akiratį praplečiantį youtube kanalą. Galų gale, kartu pažiūrėkite vertingą filmą.
Gražių jums švenčių ir prasmingo laiko su tais, su kuriais iš tiesų gera. Ir nesijauskite kalti, kad šiemet neaplankėte tetos.
Iš principo tai yra visiškai stereotipinis mąstymas, sukurtas ir įkaltas mums į galvas; kolektyvinės sąmonės rezultatas, kuris kenkėjiškai kišasi į mūsų suvokimą; kanonai, taisyklių rinkiniai, kuriuos mes net nesusimąstydami priimame kaip duotybę. Negana to, jei kažkas iš giminių ima vengti kartais tų visiškai beprasmių susitikimų, atsiranda kas būtinai tai pastebi ir visais įmanomais būdais, dažnai manipuliuojant, bando pakeisti nusistatymą. Žmogus, nesuvokdamas daugiau nei jam sako kolektyvinė sąmonė, ima blaškytis, vykdyti ko prašomas. Jis nesupranta, kodėl jaučiasi blogai, pradeda plėšytis tarp to, ką neva privalu daryti ir to, ką jam malonu daryti.
Kartais šalia mūsų atsiranda žmonių, su kuriais malonu bendrauti, yra apie ką pakalbėti, gerai sekasi kartu dirbti. Taip vyksta todėl, kad viena energoinformacinė struktūra atsirenka jai palankią kitą energoinformacinę struktūrą. Ir tai gali būti kažkas visiškai iš kito rato. Kodėl? Todėl, kad jų elektromagnetinės bangos sutampa, todėl, kad sutinka jų struktūros, jie yra prisijungę prie tų pačių laukų. Nebūtinai tas aktualu giminystės ryšiais sujungtiems žmonėms.
Kalbant apie gimines, jei jūs ir jūsų teta yra prisijungę prie visiškai skirtingų informacinių laukų, nėra nei apie ką kalbėti, nei kuo pasidalinti. Laukai nerezonuoja, jie net atstumia vienas kitą. Stereotipas mums sako, kad mes turime rūpintis, rodyti dėmesį, bendrauti, tačiau kam iš mūsų tai naudinga? Įsivaizduokime situaciją - teta bando pasakoti apie visą giminę, „pletkavoti“ kitaip tariant. Jūs tam priešinatės, bandot pasakyti, kad jums tai neįdomu. Kas atsitinka su teta? Teta elementariai pašėlsta, o jūs jos akyse – nenaudėlis, nesidomintis savo giminių ratu. Tada ta teta pasigauna kitą giminaitį prie baltom mišrainėm nukloto stalo ir jam porina, koks jūs nedoras.
Nuovargis per šventes
Ar kada yra tekę išgirsti ką nors sakant: „kaip pavargau per šventes“? O gal ir patiems yra buvę, kad ištarėte šią frazę?
Atrodytų, kad per šventes viskas yra kelis kartus gražiau: suvažiuoja giminaičiai, visi vieni kitus papildo, bendrauja... ir kartu išsekina. Pabandykime įsivaizduoti bendraujančius du kraujo ryšiu sujungtus – vienas nori pasipasakoti apie ligas, apie tai, kokia bloga valdžia ir apskritai, kaip viskas yra blogai; kitas, tuo tarpu, bando plėsti savo mąstymo ribas, augti, gilintis į jam įdomius dalykus. Ar įmanomas sklandus, nesekinantis bendravimas?
Dar blogesnis variantas – nuomonių konfrontacija. Įsivaizduokime du giminaičius bendraujant, bandant susikalbėti ta pačia tema, bet turint skirtingas nuomones. Kaip du ožiai, įsiremia ragais ir nei vienas nepasitrauks. Grynas energijos nuostolis. Tačiau kažkam jis gali būti labai naudingas. Pavyzdžiui kai kuriems agresyviems egregorams.
Žinoma, kad yra šeimų, kurios visais savo lygiais yra panašios. Tuomet ir bendravimas darnus, ir energija teka sklandžiai, po susitikimo jaučiamasi pasikrovus, ramiai.
Tai ar reikia lankyti (ne)mylimą tetą per Kalėdas?
Ne tiek yra svarbūs giminystės ryšiai, kiek yra svarbi žmogaus vidinė harmonija. Ją reikia saugoti ir išlaikyti. Tarp kokių visuomenės narių jaučiamasi gerai, su tais reikėtų ir keistis savo psichine energija.
Jei žmogus yra sąmoningas, sugeba bendrauti neemocionuodamas, suvokdamas, kad sunku kitam žmogui, kuris vadovaujasi tik stereotipais, paaiškinti, jog yra kažkas daugiau; jei tas sąmoningasis geba bendraudamas neprarasti savo pshichinės energijos, tuomet taip, tetą lankyti verta.
Dar daugiau. Lašas po lašo ir akmenį pratašo, ar ne? Jei neeikvodami savo gyvybiškai svarbios energijos sugebėsite įsiterpti tarp visų ligų ir blogos valdžios, neįkyriai pasidalinkite savo patirtimis ir įžvalgomis, padovanokite prasmingą knygą, o gal pasiūlykite pasiklausyti įdomią tinklalaidę ar parodykite akiratį praplečiantį youtube kanalą. Galų gale, kartu pažiūrėkite vertingą filmą.
Gražių jums švenčių ir prasmingo laiko su tais, su kuriais iš tiesų gera. Ir nesijauskite kalti, kad šiemet neaplankėte tetos.